pradi
 

















 
 
 
 
 Vyskup sinodo 3-iosios neeilins generalins asambljos parengiamasis dokumentas PASTORACINIAI IKIAI EIMAI EVANGELIZACIJOS KONTEKSTE
 
 

PASTORACINIAI IŠŠKIAI ŠEIMAI EVANGELIZACIJOS KONTEKSTE

Vyskup sinodo 3-iosios neeilins generalins asambljos parengiamasis dokumentas

Vatikanas, 2013 [11 05]

I. Sinodas: eima ir evangelizacija

Uduot skelbti Evangelij visai krinijai Viepats tiesiogiai patikjo savo mokiniams, ir Banyia t uduot vykdo istorijoje. Ms laikais akivaizdi socialin ir dvasin kriz yra pastoracinis ikis, susijs su Banyios evangelizacine uduotimi eimos, gyvybikai svarbaus visuomens ir banytins bendruomens branduolio, atvilgiu.

Silyti Gerj Naujien apie eim tokiame kontekste kaip niekada neatidliotina ir btina. Temos svarb rodo tai, kad Šventasis Tvas Vyskup sinodui nustat darbo plan, kur sudaro du etapai: pirmasis etapas – 2014 m. neeilin generalin asamblja, skirta status quaestionis apibrti ir vyskup liudijimams bei pasilymams, kaip skelbti eimoms Evangelij ir kaip joms ja gyventi, surinkti; antrasis – 2015 m. eilin generalin asamblja, kurioje bus iekoma pavieni asmen ir eim pastoracijos konkrei gairi.

Šiandien ikilo prie kelet met dar negirdt problem, pradedant paplitusiomis faktinmis poromis, nesiekianiomis santuokos ir kartais net apskritai atmetaniomis toki mint, ir baigiant tos paios lyties moni, kuriems neretai leidiama sivaikinti vaik, sjungomis. I gausi nauj situacij, reikalaujani Banyios dmesio ir pastoracini pastang, pakaks paminti skirtingoms konfesijoms ar religijoms priklausani asmen santuokas, eimas su vienu i tv, poligamij, santuokas, susijusias su kraiiu, kartais laikomu nuotakos pirkimo kaina, kast sistem, nesipareigojimo kultr ir iankstin nusistatym, kad santuokos ryys gali bti laikinas, Banyiai prieikas feminizmo atmainas, migracijos reikinius ir eimos svokos performulavim, reliatyvistin pliuralizm santuokos atvilgiu, iniasklaidos tak liaudies kultrai santuokos bei eimos gyvenimo supratimo matmeniu, statym projektus grindianias mstymo tendencijas, nuvertinanias santuokinio ryio tvarum bei itikimyb, surogatins motinysts reikinio plitim, naujus mogaus teisi aikinimus. Bet pirmiausia vardytina, kad banytinje srityje apsilpo ar pranyko tikjimas santuokos sakramentikumu ir gydomja sakramentins atgailos galia.

Visa tai rodo, kad pasaulio episkopatas cum et sub Petro neatidliotinai turi skirti dmesio iems ikiams. Jau vien pagalvojus, pavyzdiui, apie tai, kad iandien daugyb vaik bei jaunuoli, gimusi netvarkingose santuokose, niekada nemato sakramentus priimani savo tv, pasidaro suprantama, kokius neatidliotinus ikius evangelizacijai kelia dabartin situacija, regima visose „globalinio kaimo“ dalyse. Ši tikrov iandien ypa atitinka didelis imlumas mokymui apie Dievo gailestingum bei velnum sueistiems monms geografiniuose bei socialiniuose paribiuose: todl labai laukiama pastoracini sprendim eimos atvilgiu. Tad Vyskup sinodo mintys iomis temomis atrodo ir itin reikalingos bei neatidliotinos, ir privalomos kaip ganytoj meils jiems patiktiesiems bei visai moni eimai iraika.

II. Banyia ir Geroji Naujiena apie eim

Geroji Naujiena apie Dievo meil skelbtina visiems gyvenantiems ia pamatine mogika sutuoktini poros ir vaik dovanai atviros bendrysts – eimos patirtimi. Tikjimo mokymas apie santuok, kad pasiekt bei perkeist irdis pagal Jzuje Kristuje apreikt Dievo vali, pateiktinas veiksmingai bei suprantamai.

ia apsiribojama esminmis nuorodomis biblinius tekstus apie santuok ir eim. Tas pat pasakytina apie Magisteriumo dokumentus: prasminga apsiriboti Banyios visuotiniu mokymu, papildomu keliais Popieikosios eimos tarybos dokumentais. Sinode dalyvausiantiems vyskupams paliekama uduotis pacituoti atitinkam savo vyskupikj institucij dokumentus.

Niekada vairiausiose kultrose netrko aikaus ganytoj mokymo ar konkretaus liudijimo tikini vyr ir moter, labai skirtingomis slygomis gyvenusi Gerja Naujiena apie eim kaip nekainojama dovana j pai ir j vaik gyvenimui. sipareigoti artimiausiam neeiliniam Sinodui kvepia bei palaiko trokimas kuo veiksmingiausiai visiems skelbti i ini viliantis, kad „Banyiai patiktas apreikimo lobis vis labiau“ pripildys „moni irdis“ (DV 26).

Dievo, Krjo ir Atpirkjo, planas

Biblins inios apie eim grois kyla i mogaus sukurtumo pagal Dievo paveiksl ir panaum (plg. Pr 1, 24–31; 2, 4b–25). Susaistyti neiardomo sakramentinio ryio, sutuoktiniai gyvena meils, tvysts, motinysts ir savo, kaip Dievo kuriamojo darbo dalyvi, didiausio kilnumo groiu.

Su j susivienijimo vaisiaus dovana jie prisiima atsakomyb u asmen monijos ateiiai auginim bei aukljim. Prokreacija vyras ir moteris, kupini tikjimo, atsiliepia paaukim bti Dievo bendradarbiais sergint krinij ir gausinant moni eim.

Palaimintasis Jonas Paulius II apatalikajame paraginime Familiaris consortio taip pakomentavo aspekt: „Dievas sukr mog pagal savo paveiksl ir panaum (plg. Pr 1, 26 ir t.); paauk j bt i meils, kartu paaukdamas meilei. Dievas yra meil (1 Jn 4, 8) ir savyje igyvena asmeninio bendravimo meils paslapt. Sukurdamas mog pagal savo paveiksl ir nepaliaujamai palaikydamas j btyje, Dievas suteikia vyrui ir moteriai paaukim, taigi gebjim mylti ir jausti atsakomyb u meil ir eim (plg. Gaudium et spes, 12). Todl meil yra pagrindinis ir gimtas kiekvieno mogaus paaukimas“ (FC 11).

Šis Dievo Krjo planas, sujauktas gimtosios nuodms (plg. Pr 3, 1–24), istorijos tkmje reiksi irinktosios tautos vingiais iki laiko pilnatvs, kai ne tik Dievo Snaus siknijimu buvo patvirtinta Dievo iganingoji valia, bet ir atpirkimu dovanota malon iai valiai paklusti.

Dievo Snus, odis, knu taps (plg. Jn 1, 14) Mergels Marijos siose, gyveno bei uaugo Nazareto eimoje ir dalyvavo Kanos vestuvse, kuri ventim praturtino pirmuoju i savo „enkl“ (plg. Jn 2, 1–11). Diugiai prim eimik savo pirmj mokini svetingum (plg. Mk 1, 29–31; 2, 13–17) ir Betanijoje paguod sielvartaujani savo draug eim (plg. Lk 10, 38–42; Jn 11, 1–44).

Jzus Kristus atkr santuokos gro vl ikeldamas prieais akis vientis Dievo plan, dl mogaus irdies kietumo atsisakyt net Izraelio tautos tradicijoje (plg. Mt 5, 31–32; 19. 3–12; Mk 10, 1–12; Lk 16, 18). Grdamas prie itak, Jzus mok sutuoktini vienybs bei itikimybs ir atmet atstmim bei svetimavim.

Kaip tik nepaprastu mogaus meils groiu – meils, kvptai iauktintos jau Giesmi giesmje ir prana Ozjo (plg. 1, 2–3, 3) bei Malachijo (plg. 2, 13–16) reikalautu bei gintu santuokos ryiu, – Jzus patvirtino pirmaprad vyro ir moters meils kilnum.

Banyios mokymas apie eim

Ankstyvj krikioni bendruomenje eima irgi rodosi kaip „nam Banyia“ (plg. KBK 1655). Naujojo Testamento apatalikj laik „eimos kodeksuose“ antikinio pasaulio didioji eima vardijama kaip vyro ir monos, tv ir vaik, turtingj ir varg solidarumo vieta (plg. Ef 5, 21–6, 9; Kol 3, 18–4, 1; 1 Tim 2, 8–15; Tit 2, 1–10; 1 Pt 2, 13–3, 7; taip pat plg. Laikas Filemonui). Pirmiausia Laike efezieiams santuokin vyro ir moters meils laikoma dideliu slpiniu, ireikianiu Kristaus ir Banyios meil pasaulyje (plg. Ef 5, 31–32).

Ami tkmje ir pirmiausia Naujausiaisiais laikais iki ms dien Banyia nenuilstamai nuolatos ir vis isamiau mok apie eim bei j pagrindiani santuok. Viena ikiliausi itar pateikta Vatikano II Susirinkimo pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes. Aptariant kai kurias neatidliotinas problemas, santuokos ir eimos kilnumui skatinti ia skiriamas itisas skyrius, kuriame nusakoma j vert visuomens statydinimui: „Šeima, kurioje vairios kartos susitinka ir padeda viena kitai gyti gilesns iminties bei derinti asmens teises su kitais visuomeninio gyvenimo reikalavimais, sudaro visuomens pamat“ (GS 52). Ypa primygtinai krikionyb ipastantys sutuoktiniai raginami puoselti kristocentrin dvasingum: „Galiausiai paius sutuoktinius, sukurtus pagal gyvojo Dievo paveiksl ir tikrj asmens srang, tesieja vien su kitu meils lygyb, dvasios darna ir abipusis ventumas, kad sekdami Kristumi, savo gyvenimo pradmeniu, savo paaukimo diaugsmais ir aukomis bei savo itikima meile liudyt t meils slpin, kur Viepats apreik pasauliui savo mirtimi ir prisiklimu“ (GS 52).

Mokym apie santuok ir eim Petro pdiniai praturtino ir po Vatikano II Susirinkimo, pirmiausia Paulius VI enciklika Humanae vitae, kurioje konkreiai mokoma princip ir praktikos. Vliau apatalikajame paraginime Familiaris consortio popieius Jonas Paulius II idst dievikj plan, susijus su pirmaprade santuokins meils bei eimos tiesa: „Vienintel vieta, kur yra galimas toks visikas atsidavimas, yra santuoka, kai yra santuokins meils sjunga arba smoningas ir laisvas pasirinkimas, kai vyras ir moteris sudaro paties Dievo numatyt vidin gyvenimo ir meils bendrij (plg. Gaudium et spes, 48), ir tik ia prasme irykja ios bendrijos tikroji esm. Santuokos institucija nra nepagrstas valdios ar visuomens kiimasis svetimus reikalus nei kakokios iorins formos primetimas, bet vidinis reikalavimas santuokins meils, kuri vieai patvirtinama kaip vienintel ir iskirtin, itaip isaugant visik itikimyb Dievo Krjo planams. Ta itikimyb, nevaranti asmens laisvs, apsaugo nuo visokio subjektyvumo ir reliatyvumo ir suteikia galimyb vadovautis Krjo imintimi“ (FC 11).

Šios pamatins mintys toliau tsiamos Katalik Banyios katekizme: „Santuokin sjung, kuri vyr ir moter labai glaudiai suvienija gyventi ir mylti, nustat ir savais statymais aprpino Krjas. Savo prigimtimi i sjunga yra skirta sutuoktini gerovei ir vaik gimdymui bei aukljimui; tokiam pakriktytj ryiui Viepats Kristus suteik sakramento kilnum (plg. Vatikano II Susirinkimas. Gaudium et spes, 48; Kanon teiss kodeksas, 1055, 1)“ (KBK 1660).

Katekizme idstytas mokymas apima ir teologinius principus, ir dorovin elges bei pltojamas dviejuose skirtinguose skirsniuose: Santuokos sakramentas (1601–1658) ir Šetas sakymas (2331–2391). Atidus i katekizmo viet skaitymas padeda iuolaikikai suvokti tikjimo mokym, remiant Banyios veikim iandieni iki akivaizdoje. Banyios pastoracija kvpimo semiasi i santuokos, laikomos Dievo plano dalimi, tiesos: Dievas sukr vyr ir moter ir, atjus laiko pilnatvei, Jzuje apreik santuokins meils pilnatv suteikdamas jai sakramento rang. Sutarimu grsta krikionikoji santuoka yra apdovanota sutuoktiniams tenkaniomis grybmis bei uduotimis, bet sykiu neapsaugota nuo poveikio nuodms (plg. Pr 3, 1–24), galinios padaryti gili aizd bei sumenkinti sakramento kilnum.

Neseniai paskelbtoje popieiaus Prancikaus enciklikoje Lumen fidei apie eim kalbama tikjimo kontekste paymint, „kokie tvirti saitai gali sieti mones, kai tarp j yra Dievas (LF 50). „Pirmutin aplinka, kurioje tikjimas apvieia moni miest, yra eima. Galvoje pirmiausia turiu tvar santuokin vyro ir moters ry. Jis gimsta i j meils, kuri yra Dievo meils enklas ir artumas, i pripainimo bei primimo lytinio skirtingumo grio, leidianio sutuoktiniams susijungti vien kn (plg. Pr 2, 24) ir duoti pradi naujai gyvybei, kuri yra Krjo gerumo, iminties ir meils plano apraika. Remdamiesi ia meile, vyras ir moteris gali paadti vienas kitam meil aktu, aprpianiu vis j gyvenim ir daugeliu bruo primenaniu tikjim. Paadti meil visam laikui manoma tik atradus u kitus didesn plan, kuris mus remt ir leist mylimam asmeniui dovanoti vis ateit“ (LF 52). „Tikjimas nra nedrsi moni priebga, prieingai, jis gyvenim ipleia, galina atrasti did paaukim, paaukim mylti, ir laiduoja, kad ta meil patikima, verta, kad jai save patiktum, nes jos pagrindas – Dievo itikimyb, tvirtesn u visas ms silpnybes“ (LF 53).

__________________________________________
© Vert „Banyios inios“, 2013 m. Nr. 12
__________________________________________

III. Klausimynas

ia pateikiami klausimai pads dalinms Banyioms aktyviai dalyvauti pasiruoiant Ekstraordinariniam Sinodui, kurio tikslas – skelbti Evangelij apie eim iandienos pastoracini iki akivaizdoje.

1. Apie Šv. Rato ir Banyios Mokymo eimos klausimais skelbim

a) Kiek i ties pastamas Šv. Rate, pastoracinje Konstitucijoje Gaudium et spes, apatalinje adhortacijoje Familiaris consortio ir kituose posusirinkiminiuose dokumentuose idstytas Katalik Banyios mokymas apie eimos vert? Kaip ms tikintieji yra ugdomi eimos gyvenimui pagal Banyios mokym?

b) Ar visikai priimamas Banyios mokymas ten, kur jis yra pastamas? Ar pasitaiko klitys, skelbiant j praktikai? Kokios?

c) Kaip Banyios mokymas yra skleidiamas pastoracinse programose alies, vyskupij ir parapijiniu lygmeniu? Kaip katechezje atspindima eimos tematika?

d) Kiek – ir ypa kokiais aspektais – toks mokymas yra i ties pastamas, priimamas, atmetamas ir/ar kritikuojamas u Banyios rib? Kokie kultriniai faktoriai trukdo pilnam Banyios mokymo apie eim primimui?

2. Apie santuok pagal prigimtin statym

a) Koki viet pasaulietinje kultroje – tiek instituciniame, vietimo ir akademiniame, tiek ir paprast moni lygmenyje - uima prigimtinio statymo samprata? Kokiais antropologiniais vaizdiais remiamasi ioje diskusijoje apie prigimtin eimos pagrind?

b) Ar pakriktytieji, bendrai imant, pripasta pai prigimtinio statymo samprat, nusakani vyro ir moters sjung?

c) Kaip praktikai ir teorikai vertinama prigimtiniu statymu paremta vyro ir moters sjunga, kuriant eim? Kaip i tema pristatoma ir gvildenama pasaulietinse ir banytinse struktrose?

d) Kaip atsakoma pastoracinius ikius, ikylanius tuomet, kai santuokos sakramento prao nepraktikuojantys ar save netikiniais pristatantys pakriktytieji?

3. Šeimos pastoracija evangelizacijos kontekste

a) Kokia patirtis sukaupta per paskutinius deimtmeius, ruoiant poras santuokai? Kaip stengtasi skatinti sutuoktini ir eim evangelizacij? Kaip skatinti eim kaip „nam banyios“ savivok?

b) Ar pasisek pasilyti maldos eimoje bd, kurie jai padt atremti iandienins kultros ir gyvenimo kompleksikumo ikius?

c) Kaip iandieninje krizs tarp kart situacijoje krikionikos eimos sugebjo gyvendinti savo paaukim perduoti tikjim?

d) Kokiu bdu vietins Banyios ir eimos dvasingumo judjimai sugebjo sukurti pavyzdinius veikimo ir gyvenimo bdus?

e) Koks yra konkretus ir iandien tikinantis por ir eim indlis, skleidiant integral poir krikionikas eimas ir poras?

f) Kok pastoracin dmes parod Banyia, palaikydama besiruoianias eimai ar igyvenanias kriz poras?

4. Apie pastoracij, kuomet susiduriama su sudtingomis santuokinmis situacijomis

a) Ar vietins Banyios pastoracijoje danai susiduriama su gyvenaniais kartu nesusituokus, „pabandymui“ (ad experimentum)? Kiek procent taip gyvenani galt bti?

b) Ar egzistuoja faktins partnerysts, nepripastamos eimomis nei banytins, nei civilins teiss poiriu? Ar yra patikim statistini duomen apie jas?

c) Ar vietins Banyios pastoracijoje danai susiduriama su isiskyrusiaisiais bei vl susituokusiais isiskyrusiaisiais? Kiek procentualiai toki asmen galt bti? Kaip - pasitelkiant tam pritaikytas pastoracines programas - sprendiama i problema?

d) Kaip visais iais atvejais pakriktytieji igyvena savo neteisint bkl? Ar jie j suvokia? O gal paprasiausiai yra tam abejingi? Ar jauiasi atstumti ir skaudiai igyvena negaljim priimti sakramentus? ]

e) Kokie yra isiskyrusi ir vl susituokusi asmen praymai dl Eucharistijos ir Susitaikymo sakrament? Kiek iose situacijose esani asmen prao i sakrament?

f) Ar kanonins praktikos, sprendiant apie santuokinio ryio pripainim negaliojaniu, supaprastinimas galt i ties pozityviai prisidti prie dl to besikreipiani asmen problem sprendimo? Jei taip, kokiomis formomis?

g) Ar egzistuoja pastoracija, skirta pagelbti tokiais atvejais? Kaip vykdoma tokia pastoracin veikla? Ar egzistuoja ios veiklos nacionalins ir vyskupij programos? Kaip Dievo gailestingumas skelbiamas isiskyrusiesiems bei vl susituokusiems iskyrusiesiems? Kokia Banyios parama teikiama jiems ingsniuojant tikjimo keliu?

5. Apie tos paios lyties asmen sjungas

a) Ar js alyje egzistuoja civilinis statymas, pripastantis tos paios lyties asmen sjungas, prilyginant jas tam tikru bdu santuokai?

b) Kokia yra dalini ir vietini Banyi nuostata tiek civilins valdios, skatinanios civilines tos paios lyties asmen sjungas, tiek pai tokiose sjungose gyvenani asmen atvilgiu?

c) Kokia pastoracin prieiga manoma gyvenim tokiose sjungose pasirinkusi asmen atvilgiu?

d) Kokia pastoracin elgsena rekomenduotina tais atvejais, kuomet norima perduoti tikjim vaikams, vaikintiems sjungoje gyvenani tos paios lyties asmen?

6. Apie vaik, kuri tvai gyvena neteisintose santuokose, vietim

a) Koks yra tokiose situacijose gyvenani vaik ir paaugli proporcinis santykis, lyginant juos su teistai sudarytose eimose gimusiais ir auganiais vaikais?

b) Kokia yra Banyi besikreipiani tv nuostata? Ko jie prao? Ar tik sakrament, ar taip pat ir katekezs bei bendrojo religijos mokymo?

c) Kaip dalins Banyios atsiliepia i vaik tv nor iauklti savo vaikus krikionikai?

d) Kaip iais atvejais vyksta sakramentin praktika: paruoimas, sakramento suteikimas ir palydjimas?

7. Apie sutuoktini atvirum gyvybei

a) Kiek krikionys i ties pasta Humanae vitae mokym apie atsaking tvyst? Kaip suvokiamas skirting gimimo reguliavimo metod moralinis vertinimas? Kas silytina i pastoracinio poirio tako, kad pagilt is suvokimas ir painimas?

b) Ar toks moralinis mokymas priimamas? Kokie problematikesni io mokymo aspektai apsunkina jo primim daugumai por?

c) Kokius natralius metodus silo dalins Banyios, kad padt sutuoktiniams gyvendinti Humanae vitae mokym?

d) Turint omenyje i tem, kokia patirtis susiformavo veniant Atgailos ir Eucharistijos sakramentus?

e) Kokie skirtumai iuo klausimu irykja tarp Banyios mokymo ir pasaulietinio aukljimo?

f) Kaip skatinti kuo atviresn gimiai mentalitet? Kaip skatinti gimim augim?

8. Apie ry tarp eimos ir asmens

a) Jzus Kristus apreikia mogaus slpin ir paaukim: ar eima - privilegijuota vieta tam gyvendinti?

b) Kokios kritins eimos situacijos iandieniniame pasaulyje gali tapti klitimi asmens susitikimui su Kristumi?

c) Kiek asmen kartais igyvenamos tikjimo krizs atsiliepia eimos gyvenimui?

9. Kiti ikiai ir pasilymai

Ar yra kitoki iki ir pasilym, susijusi su iame klausimyne nagrinjamomis temomis, kuriuos atsakantieji iuos klausimus manyt esant naudingais ar reikalaujaniais neatidliotino sprendimo?

_________________________________________
© Vert LVK Sekretoriatas
_________________________________________

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi